Paskutinįkart Songtext
von Monika Linkytė

Lapkričio nuoga pradžia
O ir aš nuoga joje
Nesvarbu, kad kūnas tvirtas
Mano siela tau - permatomas tiltas

Nebežiūri į mane
Akys peršti - degam atvira liepsna
Mums abiems jau žodžiai pinas
Sužeidėm save lyg peiliais

Bet pakalbėkim ir pažiūrėkim į akis
Visi taip sako - turbūt pasaulis nesuklys
Nors banalu iki mirties
Ir gal mums tai net nepadės

Paskutinįkart
Paskutinįkart
Paskutinįkart

Sau sakau - juoda tamsa
Gal ir pats matai - ten nieko nebėra
Kad ir kiek randai skaudėtų
Mintyse prašau - dar gal neskubėkim?


Ir pakalbėkim, pažiūrėkim į akis
Visi taip sako - turbūt pasaulis nesuklys
Nors banalu iki mirties
Ir gal mums tai net nepadės

Bet pakalbėkim ir pažiūrėkim į akis
Visi taip sako - turbūt pasaulis nesuklys
Nors banalu iki mirties
Ir gal mums tai net nepadės

(Prasmė tuščia) ir kodėl mes čia?
(Vandens nėra) mes tartum dykuma
(Žvilgsniu grąžint) kas pamiršta
Nebeįmanoma, nebeįmanoma

Neįmanoma
Neįmanoma
Neįmanoma

Tad pakalbėkim ir pažiūrėkim į akis
Visi taip sako - turbūt pasaulis nesuklys
Nors banalu iki mirties
Ir gal mums tai net nepadės

Paskutinįkart
Paskutinįkart
Paskutinįkart