(Iš) proto Songtext
von Kristijonas Ribaitis

Pasidavę ne per daug – tai jau tampa rutina
Man trūksta kavos pratęsti motyvą
Vietoj to, ką darau – tik pabaigiu vyną
Kol kitam kambary ji palieka vaikiną
Apačioj nesmagu – pusė jų jau užmigo
Intymiai tamsu – nežinau, kiek jų liko
Dūmų migloj suranda ramybę
Tėtis sakė, kad taip kišam savo teisybę
O lauke dar šiek tiek, bet jie jau kviečiasi taksą
Pasiklausę kas antros "Ar tau nešalta?"
Tarpusavy viens kitą kabina
Juk kažko reikės gailėtis ateinantį rytą

Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto
Negalvoti lengviau, be pasiteisinimo
Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto
Gal galim nedėt pastangų, atsiprašyti pabodo


Dar kažkas apačioj aiškiai ieškosi guolio
O ji mano, kad jis žvengia iš tamstos prikolų
Miela, kad galvoja įtampą pakęsti
Nors prieš valandą jau buvo aiškiai nuspręsta
Rankos jungiasi pačios, kriterijai aiškūs
Po kiekvieno bučinio žadėt padėti tašką
Banalu, bet gražu, visas šitas spektaklis
Banalu, kai nesvarbu, ar žvairuoja akys
Banalu, kai neskauda, banalu, kai vaidina
Banalu pavydėt, banalu, kai svaigina
Banalu, kad kitam kambary ji žinute
Vis dar bando palikti vaikiną

Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto
Negalvoti lengviau, be pasiteisinimo
Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto
Gal galim nedėt pastangų, atsiprašyti pabodo

O atsidūrus kitam vakare
Jie kurs legendą apie save
Aišku, baigsis visiems drąsa
Be pasiteisinimo

Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš

Mes nenorim nieko blogo, tik išeiti iš proto

Pasidavę ne per daug – tai jau tampa rutina
Man trūksta kavos pratęsti motyvą
Vietoj to, ką darau – tai tik pabaigiu vyną
Kol kitam kambary ji palieka vaikiną