Apeigos Songtext
von Obtest

Tik žodžiai sparnuoti lapais pabyra į vėją
Tik žemė kraują sugers, žemė išdžiūti spėjo
It savo rankomis visa, kas gyva, kviečia
Keliais į juodąją dirvą, pirštai žarijas liečia

Atvėrė žaizdą, srūva kraujas
Viską degina aplinkui ir išvalo ugnis
Kas išpažįsta savo rankomis sukurtą
Protu pavergtą apakins širdis
Ar tai malda, ar tai kelionė
Iš kurios jau niekas niekada nebegrįš?
Ar dovanosi savo baimę, nusilenksi prieš
Gyvybę, jei kas jos paprašys?


Tiesiai į dangų krinta iš rankų
Tik nespėja akis sužiūrėt
Kyla it liepsnos užkeikimai ir burtai
Tylomis tolimos praeities
Aidi nuaidi, pavirsta į šaltį
Sustoja vanduo į ledą
Tiesiai į dangų, nuo barzdos
Paskutiniai midaus lašai

Atvėrė žaizdą, srūva kraujas
Viską degina aplinkui ir išvalo ugnis
Kas išpažįsta savo rankomis sukurtą
Protu pavergtą apakins širdis
Ar tai malda, ar tai kelionė
Iš kurios jau niekas niekada nebegrįš?
Ar dovanosi savo baimę, nusilenksi prieš
Gyvybę, jei kas jos paprašys?

Tik toliai vingiuoti suteka upėm į Pradą
Tik mėnuo vėlei numirs, mėnuo ramybę rado
Iš tyro šulinio sudrumstos akys šviečia
Rankos lyg jievaro šakos, visa, kas gyva, kviečia


Atvėrė žaizdą, srūva kraujas
Viską degina aplinkui ir išvalo ugnis
Kas išpažįsta savo rankomis sukurtą
Protu pavergtą apakins širdis
Ar tai malda, ar tai kelionė
Iš kurios jau niekas niekada nebegrįš?
Ar dovanosi savo baimę, nusilenksi prieš
Gyvybę, jei kas jos paprašys?