Svoris Songtext
von Juodvarnis

Atėjo nelaukti laikai, tavęs neklausė niekas
Ir vėl išspjautas į vienatvę, kūkčioji lyg vaikas
Ir tavo dienos, tokios gražios, ištirpo praeity
Beliko juodos šaltos naktys randų pilnoj širdy

Ir kai nieko nebereiks paleist, tą sekundę švelniai skęsi tyloj
Palikęs gėdą tik palaimoje savoj
Nebematai vilties, nebejauti, kad po nakties nušvis aušra
Tave užspaudęs šitas svoris ant pečių


Paklydęs savo mintyse, viską gražiai matei
Pilnatvės prasmėje paniręs amžinai
Kas atsitiko tau? Kiek dar gali to klausti?
Kam pasiryžęs tu šiam svoriui nusimesti?

Kiek save atsimenu, tenorėjau semti gyvenimą delnais sklidinais
Kiek save įprasminau, tai lygiai tiek kartų į nebūtį sulindau
Ir jeigu tau, kaip ir man, tiek beprotiškai kartų tekę iškęsti
Pakilk virš nakties, virš žvaigždžių, virš gelmės
Nusispjauk ant mirties ir eik, klausydamas savo širdies!

Ir kai nieko nebereiks paleist, tą sekundę švelniai skęsi tyloj
Palikęs gėdą tik palaimoje savoj
Nebematai vilties, nebejauti, kad po nakties nušvis aušra
Tave užspaudęs šitas svoris ant pečių