Platybės Songtext
von Juodvarnis

Aš taip norėčiau užmigti giliai lyg akmuo
Padėtas tau po liepsnotais plaukais
Ir taip panirti ilgai, kad pasaulis ištirptų su savo prakeiktais vargais

Ir jei galėtum pabėgt, nepabėgtum vis tiek
Nuo savo velnio, kuris slypi gelmėj
To jausmo šlykščiai kartaus nepavyksta nurėžt
Nors to maldauji kaip šalčiausio lietaus

Nebebijok pasiklyst, nebijoki nuslyst
Kad ir kur tai bevestų
Ir jau užslinko naktis, kuri baigsis vėl tuo
Kad aš – pavasaris, o tu – ruduo

Vėl saulė kerta akis per anksti
Jai nerūpi, kad tu vargšas, paskendęs savy
Gali dejuoti ir inkšt, jau diena, nėr kur dingt
Susikišk savo skausmą ir lįsk


Nebebijok pasiklyst, nebijoki nuslyst
Kad ir kur tai bevestų
Ir jau užslinko naktis, kuri baigsis vėl tuo
Kad aš – pavasaris, o tu – ruduo

Vėl parkritęs verksi
Vėl pasaulį keiksi
Vėl mylėti vengsi
Vėl, vėl, vėl, vėl, vėl!

Sutik mane savo giliausiam sapne
Pajausk mane kiekviena proto styga
Savo sielos gelmes įsivesk
O visa kita ištrink, palik ir išmesk, o-ou

Nebebijok pasiklyst, nebijoki nuslyst
Kad ir kur tai bevestų
Ir jau užslinko naktis, kuri baigsis vėl tuo
Kad aš – pavasaris, o tu – ruduo, o-ou
Kad aš – pavasaris, o tu – ruduo, o-ou
Kad tu – pavasaris, o aš – ruduo