Išpažintis Songtext
von Juodvarnis

Troškimai nublanks, kai motina naktis mane po savo skvernu priglaus
Pasaulio akys visa reginčios pervers mane, sužeis ir išgydys
Nors žvelgiau į šviesą, jaučiau ir tamsą jos
Veidmainystė giliai paslėpta tavyje ir manyje

Kodėl žmogus linkęs save žudyti lėtai
Nuodyti sielą, persunkti ją pagieža ir melu?
Juk visa tai, ką jis kuria, neišvengiamai bus pamiršta
Visa tai, kuo jis kvėpuoja – užnuodyta


Kieno atvira širdis ir žvilgsnis laimės pilnas
Tas pasmerktas kentėt, pats to nejausdamas
Juk kelias tas, kuriuo mes einam, jau nutiestas mums tik gimus
Ir nesvarbu, kur link bežvelgtumėm, galas vis tiek tas pats

O, sakyk, žmogau, kodėl, kodėl, kodėl tu toks nepaprastas
Kad net žinodamas, kuo viskas pasibaigs, bandai atrasti prasmę?
O ta prasmė, lyg paukštis geležinis, niekada nepasieks dausų
Ir liksi vienas, tik vienui vienas
Kada ateis pabaiga tavo dienų, o-o-o