1941 Songtext
von Diktatūra

Kodėl nuvyto gėlės?
Gal kraujo joms buvo per daug?
O jie galvas iškėlę sutiko žiemą:
"Ar bus dar šilčiau?"

Kodėl tos jaunos gėlės
Vyto, kai metas buvo žydėt?
Kodėl audra užėjus ąžuolus laužė
Bet negalėjo jų nugalėt?


Tie, kurie laikė vėliavą savo
Netekę jėgų nukritę ant žemės
Tie, kurie šaukė vardą Tavo
Kruvina gerkle Tau rašė eiles

Tie, kurių akys pavirto į naktį
O naktis nesulaukė aušros
Tebūna palaiminti tie, kurie sakė:
"Mes - Tavo, Tu - mūsų, kartu - Lietuva!"

Širdys akmenis skaldė
Kraujas tirpdė ledus
Giliai viduje negeso saulė
Ir giedras, toks šiltas Tėvynės dangus.


Delnas, suspaustas į kumštį
Galbūt paskutinė manoji žiema
O manyje vis degė ugnelė
Miriau pirma aš, o viltis po manęs